Šalies kelių tiesimo kainą svarbu vertinti ne tik per pirminės investicijos prizmę, bet ir atsižvelgiant į įrengto kelio eksploatavimo trukmę. Kokybiška betono danga, skirtingai nei asfalto, tarnauja apie 50 metų. KTU mokslininkams išsiaiškinus kokybiškiausio betono savybes, Lietuvos keliai, tiltai, viadukai, estakados, oro uostų peronai ar karinės infrastruktūros objektai galėtų tapti vieni ekonomiškiausių ir patvariausių Europos Sąjungoje.
Aukščiausių standartų betono klojimo technologijų įmonės šiandien yra pasirengusios tobulinti šalies infrastruktūrą. Ilgalaikė betono dangos nauda – patvarumas ir mažesnės priežiūros išlaidos – skatina vis daugiau Europos šalių persvarstyti betono naudojimą greitkeliuose, miestų keliuose, komercinės bei karinės paskirties objektuose.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, betoniniai keliai ilgą laiką buvo nepelnytai nuvertinami. Tačiau šiandien akivaizdu, kad betoninės dangos puikiai atliepia šiuolaikinius visuomenės siekius – gyventi tvariai, taupyti išteklius ir rūpintis palankia aplinka.
Dėl patvarumo betoniniai keliai mažina transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį, o dėl įprastinės šviesios spalvos geriau nei asfaltas atspindi saulės šviesą, todėl karštomis dienomis mažiau įkaista. Be to, betonas gali net iki 35 % labiau atspindėti kelių apšvietimo šviesą, taip taupydamas energiją, ir atlaikyti didelės apkrovos krovinius ar karinę techniką.
Pastaroji tendencija, intensyvėjant karinės infrastruktūros plėtrai Lietuvoje, tampa vis aktualesnė. Todėl naujas požiūris į betonines dangas skatina ne tik verslo atstovus, bet ir akademinę bendruomenę analizuoti betono, kaip konkurencingos medžiagos, grįžimo į infrastruktūros plėtrą galimybes.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas pabrėžia, kad betono kokybė keliams itin svarbi – dangos turi atlaikyti dideles dinamines apkrovas, aplinkos poveikį, temperatūrų svyravimus ir cheminių medžiagų sukeliamus pažeidimus. KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras yra sukūręs ir akreditavęs betono šarminės korozijos BŠK-1/2016 nustatymo metodiką, taikomą vertinant įvairių sudėčių betono atsparumą šarminei korozijai.
Tyrimai leidžia užtikrinti daug tvaresnę ir ilgaamžiškesnę betono konstrukcijų kokybę. Neseniai įsigyta speciali šveicariška įranga, skirta šviežio betono mišinio pradinėms deformacijoms matuoti, suteikia galimybę tiksliai modeliuoti, projektuoti ir prognozuoti būsimas betoninių kelių deformacijas. KTU mokslininkai, diskutuodami su verslo atstovais, ne kartą yra pabrėžę, kad vertinant infrastruktūros projektus reikia skaičiuoti ne tik pirminę statybos kainą, bet ir ilgalaikę naudą bei priežiūros kaštus.
Betonavimo darbų įmonės „Ewcon“ vykdomasis direktorius Audrius Šulga sako, kad betoniniams keliams kloti Lietuvoje reikia ne tik kokybiškų medžiagų, bet ir specialios technikos, į kurią įmonė reikšmingai investuoja.
„Praėjusiais metais Kauno oro uoste įrengėme 18 tūkst. kv. m betoninių orlaivių peronų. Visos aikštelės buvo įrengtos pasitelkus smulkiuosius mechanizmus. Baigę projektą supratome: turime kompetentingus darbininkus, stiprią inžinierių komandą, o moderni technika padėtų būti pasiruošusiems įgyvendinti tiek civilinio, tiek krašto gynybos sektorių aukščiausios svarbos projektus“, – pasakoja A. Šulga.
Siekdama tapti viena pažangiausių infrastruktūros rangovių Baltijos regione, šiemet „Ewcon“ iš UAB „ERCO Technologies“ įsigijo vienintelį Lietuvoje itin našų ir universalų betono klotuvą „CD6040“. Modernus, automatizuotas slenkančių klojinių tipo įrenginys išsiskiria techninėmis galimybėmis ir tikslumu – juo galima kloti iki 6 metrų pločio betonines dangas, o automatinė valdymo sistema užtikrina idealiai tolygų paviršių net sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tai – atsakingas „Ewcon“ žingsnis link efektyvesnės ir kokybiškesnės infrastruktūros Lietuvoje. Tokie sprendimai itin reikšmingi dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai civilinių ir karinių objektų statybos turi būti greitos, tikslios ir patikimos.